pleiškas

pleĩškas sm. (4, 2) žr. pleištas: 1. Kelmo be pleĩško neperskelsi Plv. Skrobliniu pleiškù gerai skaldyti kelmai Vv. Įkišk pleĩšką ir mušk su tvokle, tuomet tikrai perskelsi Srj. Kai papleišysim tais dviem pleiškaĩs, tuoj ir skils rąstas Mrj. ^ Pleiškas pleišką [varo], o šlėga visus LTR(Mrj). 2. Įvariau geležinį pleĩšką, nesmuks Gs. Nudrožk dalgei pleĩšką Smn. Paskui [nykštukas] nuvedė [senį] į girią, perskėlė su lazda aržuolinį kelmą, diedo barzdą įkišo, pleišku užkalė ir paliko BsMtII139. Kai tik [bernas] pamatė, kad pas jį slogutė įlindo, tai jis tuojaus pleiškeliu ėmė aną skylutę ir užkalė BsV204. Visus pleiškučiùs padėk į daiktą, kad rasčiau Alk.